Pirmoji sakė: „Aš esu ramybė

Deja, žmonės nemoka manęs išsaugoti.

Manau, man nelieka nieko kita, tik užgesti!“

Ir šios žvakės liepsnelė užgeso.

 

Antroji sakė: „Aš esu tikėjimas

Deja, esu niekam nereikalinga.

Žmonės nenori nieko apie mane žinoti,

todėl nėra prasmės man toliau degti.”

Vos tai ištarė, padvelkė lengvas vėjelis ir užpūtė žvakę.

 

Labai nuliūdusi trečioji žvakė kalbėjo:„Aš esu meilė

Nebeturiu jėgų ilgiau degti.

Žmonės manęs nevertina ir nesupranta.

Jie neapkenčia tų, kurie juos myli labiausiai -

savo artimųjų.”

Ilgai nelaukdama ir ši žvakė užgeso.

 

Staiga … Į kambarį įėjo vaikas ir pamatė tris užgesusias žvakes. Išsigandęs jis sušuko:

 

„Ką darote! Jūs turite degti -

aš bijau tamsos!”

 

Tai ištaręs pravirko.

Susijaudinusi ketvirtoji žvakė tarė:

 

„Nebijok ir neverk!

Kol aš degu, visuomet galime uždegti

ir kitas tris žvakes:

 

Aš esu „Viltis”

Spindinčiomis ir ašarų pilnomis akimis vaikas paėmė vilties žvakę ir uždegė kitas.

 

Mūsų širdyse tegul niekada neužgęsta viltis…

…ir kiekvienas mūsų, kaip tas vaikas, tebūna įrankis,

savo Viltimi visada galintis vėl uždegti

 

Tikėjimą, Ramybę ir Meilę!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>