Puikybė, viena iš septynių mirtinų nuodėmių katalikų tradicijoje, yra sudėtinga ir dažnai neteisingai suprantama sąvoka. Šiame straipsnyje nagrinėsime puikybės esmę, jos pasireiškimus kasdieniniame gyvenime, jos poveikį dvasiniam augimui ir būdus, kaip su ja kovoti, pasitelkdami Šventojo Rašto pavyzdžius ir mokymą.
Puikybės apibrėžimas ir esmė
Katalikų Bažnyčios mokymas apibrėžia puikybę kaip perdėtą savęs vertinimą ir išaukštinimą, dažnai kitų sąskaita. Tai yra egocentrizmo forma, kai asmuo save laiko svarbesniu už kitus ir net už patį Dievą. Šv. Tomas Akvinietis puikybę apibūdino kaip “netvarkingą troškimą savo paties išaukštinimo”.
Puikybės pasireiškimai
Puikybė gali pasireikšti įvairiais būdais:
- Savanaudiškumas: Nuolatinis dėmesio sutelkimas į save, ignoruojant kitų poreikius.
- Arogancija: Perdėtas pasitikėjimas savimi ir kitų nuomonės nuvertinimas.
- Pavydas: Nepasitenkinimas kitų sėkme ar pasiekimais.
- Ambicingumas: Besaikis troškimas būti geresniam už kitus.
- Savęs teisinimas: Nesugebėjimas pripažinti savo klaidų ir trūkumų.
Puikybės poveikis dvasiniam gyvenimui
Puikybė daro neigiamą įtaką mūsų dvasiniam augimui ir santykiams su Dievu bei kitais žmonėmis:
- Atitolina nuo Dievo: Puikybė skatina mus pasitikėti tik savimi, o ne Dievu.
- Trukdo santykiams: Ji kuria barjerus tarp mūsų ir kitų žmonių.
- Stabdo asmeninį tobulėjimą: Puikuoliai dažnai nemato savo trūkumų ir nesistengia tobulėti.
- Skatina kitas nuodėmes: Puikybė dažnai veda prie kitų nuodėmių, tokių kaip pyktis ar godumas.
Biblijos perspektyva apie puikybę
Šventajame Rašte randame daug įspėjimų apie puikybės pavojus ir pavyzdžių, iliustruojančių jos pasekmes:
- Liuciferio puolimas (Iz 14,12-15): “Kaip tu kritai iš dangaus, Aušrine, aušros sūnau! Kaip buvai parblokštas ant žemės, tautų nugalėtojau! Tu sakei savo širdyje: ‘Aš pakelsiu į dangų savo sostą, aukščiau už Dievo žvaigždes iškelsiu jį… Aš tapsiu panašus į Aukščiausiąjį.’ Bet tu būsi nugramzdintas į Šeolą, į giliausias pragaro gelmes!”
Šis tekstas aprašo puikybės esmę – troškimą būti lygiu su Dievu, kuris veda į kritimą.
- Adomo ir Ievos nuopuolis (Pr 3,1-7): Pirmųjų žmonių istorija rodo, kaip puikybė – noras būti “kaip Dievas” – vedė į nepaklusnumą ir nuodėmę.
- Babelio bokštas (Pr 11,1-9): Šis pasakojimas iliustruoja kolektyvinę puikybę – žmonių troškimą “pasidaryti sau vardą” ir pasiekti dangų savo jėgomis, ignoruojant Dievo valią.
- Karalius Nebukadnecaras (Dan 4,28-33): Babilono karaliaus istorija parodo, kaip puikybė gali paveikti net galingiausius valdovus. Jo išdidumas buvo nubaustas laikinu pamišimu, kol jis pripažino Dievo viršenybę.
- Fariziejaus ir muitininko palyginimas (Lk 18,9-14): Jėzus pasakoja apie du besimeldžiančius žmones – išdidų fariziejų, kuris giriasi savo dorybėmis, ir nuolankų muitininką, kuris prašo Dievo pasigailėjimo. Jėzus pabrėžia, kad muitininkas buvo išteisintas dėl savo nuolankumo.
Puikybės priešingybė – nuolankumas
Katalikų Bažnyčia moko, kad nuolankumas yra puikybės priešingybė ir viena svarbiausių dorybių. Nuolankumas reiškia:
- Realų savęs vertinimą: Savo stiprybių ir silpnybių pripažinimą.
- Dėkingumą: Gebėjimą pripažinti, kad visi mūsų talentai ir gebėjimai yra Dievo dovanos.
- Tarnavimą kitiems: Nusiteikimą padėti ir tarnauti kitiems, o ne siekti būti aptarnaujamiems.
Biblijos pavyzdžiai apie nuolankumą:
- Marijos “Magnificat” (Lk 1,46-55): Marijos giesmė yra puikus nuolankumo pavyzdys. Ji pripažįsta savo menkumą ir šlovina Dievą už Jo darbus.
- Jėzaus nuolankumas (Fil 2,5-11): Paulius aprašo Kristaus nuolankumą, kuris, būdamas Dievas, nusižemino ir tapo žmogumi, net priimdamas kryžiaus mirtį.
- Mozės vadovavimas (Sk 12,3): Mozė apibūdinamas kaip “labai romus žmogus, romiausias iš visų žemės žmonių”, nepaisant jo svarbaus vaidmens.
Praktiniai patarimai kovojant su puikybe
- Savianalizė: Reguliariai skirti laiko savo minčių ir veiksmų apmąstymui, ieškant puikybės apraiškų.
- Malda: Prašyti Dievo pagalbos atpažįstant ir įveikiant puikybę. Psalmių knyga siūlo daug maldų, kurios gali padėti ugdyti nuolankumą (pvz., Ps 51).
- Tarnavimas: Ieškoti galimybių tarnauti kitiems, ypač tiems, kurie negali atsilyginti. Jėzaus pavyzdys plaunant mokiniams kojas (Jn 13,1-17) yra puikus tarnavimo pavyzdys.
- Dėkingumas: Kasdien prisiminti ir dėkoti už gautas malones ir palaiminimus, sekant Pauliaus patarimu: “Visuomet džiaukitės, be paliovos melskitės! Už viską dėkokite” (1 Tes 5,16-18).
- Atgaila: Reguliariai naudotis Sutaikinimo sakramentu, pripažįstant savo klaidas ir silpnybes. Dovydo atgaila po nuodėmės su Batšeba (2 Sam 12) yra geras pavyzdys nuoširdžios atgailos.
- Dvasinė vadovybė: Ieškoti patikimo dvasios vadovo, kuris galėtų padėti atpažinti ir įveikti puikybę. Biblijoje matome, kaip pranašai ir dvasiniai vadovai (pvz., Samuelis, Nataras) padėjo žmonėms ir karaliams atpažinti savo nuodėmes.
Šventųjų pavyzdžiai
Katalikų šventieji pateikia daug įkvepiančių pavyzdžių, kaip nugalėti puikybę ir praktikuoti nuolankumą:
- Šv. Pranciškus Asyžietis: Atsisakė turtingo gyvenimo ir pasirinko tarnauti vargšams.
- Šv. Teresė iš Lizjė: Jos “mažasis kelias” pabrėžė kasdienį nuolankumą ir pasitikėjimą Dievo meile.
- Šv. Motina Teresė: Jos tarnavimas Kalkutos vargšams yra nuolankumo ir nesavanaudiškos meilės pavyzdys.
Išvada
Puikybė, nors ir subtili, yra viena pavojingiausių nuodėmių, galinčių rimtai pakenkti mūsų dvasiniam gyvenimui ir santykiams su kitais. Tačiau, suvokdami jos esmę ir aktyviai siekdami ugdyti nuolankumą, galime įveikti šią kliūtį savo dvasiniame kelyje.
Kaip katalikai, esame kviečiami nuolat stengtis atpažinti puikybės apraiškas savo gyvenime ir siekti nuolankumo. Tai nėra lengvas procesas, bet su Dievo malone ir nuolatiniu darbu galime augti dorybėse ir artėti prie tikro krikščioniško gyvenimo idealo.
Galiausiai, svarbu prisiminti, kad kova su puikybe nėra vien tik asmeninio tobulumo siekis – tai yra esminis žingsnis siekiant gilesnio santykio su Dievu ir artimo meilės įgyvendinimo. Nugalėdami puikybę, mes atveriame savo širdis Dievo meilei ir tampame Jos įrankiais pasaulyje, sekdami Kristaus pavyzdžiu, kuris “nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties” (Fil 2,8).
