Kaip renkamas popiežius: Konklava

Įvadas

Popiežiaus rinkimai, vykstantys uždaroje kardinolų sesijoje, vadinamoje konklava, yra viena seniausių ir slapčiausių rinkimų procedūrų pasaulyje, gyvuojanti daugiau nei 800 metų. Šis procesas apjungia gilias religines tradicijas, sudėtingas ceremonijas ir griežtai saugomas taisykles. Konklava atskleidžia unikalų Katalikų Bažnyčios vadovo išrinkimo metodą, kuris, nepaisant modernaus pasaulio pokyčių, išlaikė daugelį savo istorinių elementų.

Popiežius yra ne tik Romos vyskupas ir Katalikų Bažnyčios galva, bet ir Vatikano valstybės suverenas, turintis didelę įtaką pasaulio politiniams, socialiniams bei religiniams procesams. Būtent dėl šios daugiasluoksnės svarbos popiežiaus rinkimų procesas sulaukia ypatingos tarptautinės žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio.

Konklavo istorija

Konklavo ištakos

Žodis “konklava” kilęs iš lotynų kalbos “cum clave”, reiškiančio “su raktu”, ir tiksliai atspindi šio proceso esmę – kardinolai užrakinami, kol neišrinks naujo popiežiaus. Tačiau pirmieji popiežiai nebuvo renkami tokiu būdu. Ankstyvosios krikščionybės laikais Romos vyskupus rinkdavo dvasininkija ir Romos gyventojai, o vėliau – tik dvasininkija.

Konklava, kaip ją pažįstame šiandien, atsirado reaguojant į ilgus ir problematiškus popiežių rinkimus. Ypač reikšmingas įvykis buvo Viterbo konklava (1268-1271), trukusi beveik trejetą metų dėl kardinolų nesutarimų. Po šios krizės popiežius Grigalius X 1274 m. įvedė griežtesnes taisykles, įskaitant kardinolų uždarymą rinkimų laikotarpiu, maisto racionavimą užsitęsus rinkimams, ir draudimą bendrauti su išoriniu pasauliu.

Svarbiausios reformos

Per amžius konklava patyrė daugybę reformų:

• Popiežius Urbonas VI (1378) įvedė dviejų trečdalių balsų daugumą, reikalingą išrinkti popiežių – taisyklė, galiojanti iki šiol.
• Popiežius Pijus X (1904) panaikino valstybių veto teisę, kuri leido Austrijai, Ispanijai ir Prancūzijai blokuoti kai kurių kandidatų išrinkimą.
• Popiežius Jonas Paulius II 1996 m. konstitucijoje “Universi Dominici Gregis” nustatė naują balsavimo sistemą, kai po 30 nesėkmingų balsavimų galima pereiti prie paprastos daugumos.
• Popiežius Benediktas XVI 2007 m. grąžino tradicinę dviejų trečdalių taisyklę visiems atvejams.

Pasirengimas konklavai

Sede Vacante laikotarpis

Kai popiežius miršta arba atsisako sosto (kaip tai padarė Benediktas XVI 2013 m.), prasideda “Sede Vacante” (“Tuščia kėdė”) laikotarpis. Šiuo metu:

• Kardinolas kamerlengas (šiuo metu kardinolas Kevin Farrell) patvirtina popiežiaus mirtį arba atsistatydinimą
• Kardinolas kamerlengas sulaužo popiežiaus žiedą (Žvejo žiedą) ir asmeninį antspaudą
• Jis perima Bažnyčios administracinį valdymą, tačiau tik kasdieniniams reikalams
• Visi aukšti Vatikano pareigūnai, išskyrus kamerlengą ir didįjį penitenciarą, praranda savo pareigas

Šis laikotarpis gali trukti ne mažiau kaip 15 dienų ir ne daugiau kaip 20 dienų po popiežiaus mirties ar atsistatydinimo, suteikiant laiko visiems kardinolams atvykti į Romą.

Kardinolų suvažiavimas ir preliminarūs susitikimai

Laikotarpiu iki konklavo, kardinolai dalyvauja bendruose susirinkimuose, vadinamuose “kongregacijomis”:

• Aptariami Bažnyčios reikalai Sede Vacante metu
• Diskutuojama apie iššūkius, su kuriais susiduria Bažnyčia
• Neoficialiai diskutuojama apie galimus kandidatus
• Nustatomos laidotuvių arba, atsistatydinimo atveju, popiežiaus pagerbimo ceremonijos
• Peržiūrimos ir patvirtinamos konklavo taisyklės

Šiuose susitikimuose dalyvauja visi kardinolai, įskaitant tuos, kurie dėl amžiaus (virš 80 metų) nebegali dalyvauti pačioje konklavoje. Šie susitikimai yra svarbus pasiruošimo etapas, leidžiantis kardinolams įvertinti Bažnyčios situaciją ir susipažinti su kolegomis iš viso pasaulio.

Konklavo dalyviai

Kas gali dalyvauti rinkimuose

Popiežių nuo 1179 m. renka išimtinai kardinolai. Šiuolaikinėje konklavoje:

• Dalyvauti ir balsuoti gali tik kardinolai, jaunesni nei 80 metų (skaičiuojant nuo konklavo pradžios dienos)
• Maksimalus rinkėjų skaičius – 120 (nors Jonas Paulius II kartais viršijo šį limitą)
• Kardinolai privalo dalyvauti, nebent turėtų rimtų sveikatos problemų
• Kardinolai, kuriems pranešta apie jų paskyrimą, bet dar nėra oficialiai įvesdinti, taip pat gali dalyvauti

Kardinolų kolegijos sudėtis ir funkcijos

Kardinolų kolegija, įkurta XI amžiuje, yra aukščiausia Bažnyčios konsultacinė institucija. Jos sudėtį sudaro trys rangai:

1. Kardinolai vyskupai – aukščiausio rango, tradiciškai vadovaujantys Romos priemiesčių vyskupijoms
2. Kardinolai kunigai – dažniausiai vyskupai iš viso pasaulio, turintys simbolines bažnyčias Romoje
3. Kardinolai diakonai – dažnai Vatikano kurijos nariai

Nors šie rangai išlieka tradiciniu požiūriu, praktiškai visi šiuolaikiniai kardinolai yra vyskupai. Kolegijos sudėtis per pastaruosius dešimtmečius tapo vis labiau tarptautinė, atspindinti globalų Katalikų Bažnyčios pobūdį.

Konklavo vieta ir pasiruošimas

Siksto koplyčia

Nuo Renesanso laikų popiežiaus rinkimai tradiciškai vyksta Vatikano Siksto koplyčioje, žinomoje dėl Mikelandželo freskų, ypač “Paskutinio teismo”. Prieš konklavą:

• Koplyčia kruopščiai patikrinama, ieškant elektroninių stebėjimo įrenginių
• Įrengiamos specialios medinės pakylos su stalais ir kėdėmis kardinolams
• Statoma speciali krosnis dūmų signalams
• Prie koplyčios įrengiami gyvenamieji kambariai kardinolams

Saugumo ir slaptumo užtikrinimo priemonės

Konklava yra vienas slapčiausių rinkimų procesų pasaulyje:

• Visi dalyviai prisiekia išlaikyti visišką slaptumą
• Draudžiami bet kokie ryšio prietaisai – mobilieji telefonai, radijo imtuvai, televizoriai, internetas
• Įdiegiamos elektroninio slopinimo priemonės
• Darbuotojai, aptarnaujantys kardinolus (gydytojai, virėjai, kambariniai), taip pat prisiekia laikytis slaptumo
• Kardinolai apgyvendinami Šv. Mortos name Vatikane, iš kurio specialiu autobusu vežami į Siksto koplyčią
• Dalyviams draudžiama bendrauti su išoriniu pasauliu konklavos metu

Pažeidus šiuos reikalavimus, numatytos griežtos bažnytinės bausmės, įskaitant ekskomuniką.

Rinkimų procesas

Priesaikos ir ceremonijos

Konklava oficialiai prasideda ryte, kai kardinolai susirenka Šv. Petro bazilikoje Mišioms “Pro Eligendo Romano Pontifice” (Už Romos popiežiaus išrinkimą). Po pietų kardinolai rinkėjai procesijoje eina į Siksto koplyčią, giedodami “Veni Creator Spiritus” (Ateik, Kūrėjau Dvasia), prašydami Šventosios Dvasios pagalbos.

Siksto koplyčioje kiekvienas kardinolas prisiekia:

• Laikytis konklavo taisyklių
• Išlaikyti visišką slaptumą
• Nedalyvauti jokiame veto ar išankstiniame susitarime
• Išrinkti tą, kurį laiko tinkamiausiu

Po priesaikų vyresnysis ceremonimeistras taria istorinį “Extra omnes” (Visi išeikite), ir visi ne rinkėjai palieka koplyčią. Durys užrakinamos, prasideda konklava.

Balsavimo procedūra

Pirmą dieną vyksta tik vienas balsavimas, o kitomis dienomis – iki keturių (du ryte ir du po pietų). Balsavimas vyksta šiomis fazėmis:

1. Balsavimo lapelių paruošimas

• Kardinolai gauna stačiakampius balsavimo lapelius
• Viršuje užrašyta “Eligo in Summum Pontificem” (Renkuosi Aukščiausiuoju Popiežiumi)
• Apačioje kardinolas rašo savo pasirinkto kandidato vardą, stengdamasis pakeisti rašyseną

1. Balsavimas

• Kiekvienas kardinolas, laikydamas pakeltą balsavimo lapelį, eina prie altoriaus
• Kardinolas prisiekia: “Liudiju Kristų Viešpatį, kuris mane teis, kad renku tą, kurį pagal Dievą manau, jog reikia išrinkti”
• Balsavimo lapelis dedamas į specialią taurę, uždengta lėkšte

1. Balsų skaičiavimas (Scrutinium)

• Trys atsitiktinai išrinkti kardinolai-skrutatoriai skaičiuoja balsus
• Pirmasis skrutatorius išima lapelį, pažymi vardą
• Antrasis patikrina
• Trečiasis garsiai skelbia vardą
• Kiekvienas kardinolas savo sąraše pažymi paskelbtus vardus
• Balsavimo lapeliai perveriami siūlu ties žodžiu “Eligo” ir sudedami kartu

1. Patikrinimas (Recognitio)

• Trys kardinolai-revisoriai patikrina balsavimo rezultatus
• Balsavimo lapeliai sudeginami specialioje krosnelėje

Procedūra kartojama, kol išrenkamas popiežius. Jei po 30-33 balsavimų (maždaug po 10-11 dienų) niekas neišrinktas, kardinolai gali nuspręsti pereiti prie kitos procedūros: arba išrinkti paprastąja balsų dauguma, arba balsuoti tik už du daugiausiai balsų gavusius kandidatus.

Dūmų signalai ir rezultatų paskelbimas

Baltų ir juodų dūmų reikšmė

Vienas žinomiausių konklavo elementų – dūmų signalai, matomi iš Siksto koplyčios kamino. Po kiekvienos balsavimo sesijos:

• Juodi dūmai reiškia, kad popiežius dar neišrinktas
• Balti dūmai reiškia, kad naujas popiežius išrinktas

Tradiciškai dūmų spalva buvo gaunama deginant balsavimo lapelius su šlapiu (juodi dūmai) arba sausu šienu (balti dūmai). Moderniais laikais pridedami specialūs cheminiai dažai, užtikrinantys aiškesnę spalvą. Nuo 2005 m. papildomai skambinama Šv. Petro bazilikos varpais, patvirtinant, kad išrinktas naujas popiežius.

“Habemus Papam” paskelbimas

Kai kardinolas gauna reikiamą dviejų trečdalių balsų daugumą, kardinolų dekanas jo klausia: “Acceptasne electionem de te canonice factam in Summum Pontificem?” (Ar priimi savo kanoninį išrinkimą Aukščiausiuoju Popiežiumi?).

Kandidatui sutikus, jis iškart tampa popiežiumi. Tuomet jis pasirenka popiežišką vardą, kuriuo bus žinomas. Po to:

• Naujas popiežius nuvedamas į “Ašarų kambarį” šalia koplyčios, kur aprengiamas trimis dydžiais paruoštais popiežiškais rūbais
• Popiežius grįžta į koplyčią, kur kardinolai išreiškia jam pagarbą
• Vyriausias diakonas kardinolas išeina į Šv. Petro bazilikos balkoną ir paskelbia: “Annuntio vobis gaudium magnum: Habemus Papam!” (Skelbiu jums didį džiaugsmą: Turime Popiežių!)
• Paskelbiamas išrinktojo civilinis vardas, pasirinktas popiežiškas vardas
• Naujas popiežius pasirodo balkone ir suteikia pirmąjį palaiminimą “Urbi et Orbi” (Miestui ir Pasauliui)

Naujojo popiežiaus priėmimas ir inauguracija

Pirmieji sprendimai

Po išrinkimo, naujas popiežius:

• Peržiūri ir patvirtina arba pakeičia pagrindinius Vatikano pareigūnus
• Paskelbia, ar tęs savo pirmtako politiką, ar darys pokyčius
• Atnaujina diplomatinius santykius su valstybėmis
• Gali parašyti savo pirmąją encikliką, nustatančią jo pontifikato toną

Inauguracijos Mišios

Per kelias dienas po išrinkimo vyksta oficialios inauguracijos Mišios:

• Naujas popiežius gauna palijų (specialią baltą juostą su kryžiais)
• Jam įteikiamas Žvejo žiedas, popiežiaus valdžios simbolis
• Mišiose dalyvauja valstybių vadovai ir religiniai lyderiai iš viso pasaulio
• Popiežius sako homiliją, dažnai nubrėžiančią jo pontifikato viziją

Šios ceremonijos, nors ir paprastesnės nei ankstesniais amžiais, išlaiko daugelį istorinių elementų, simbolizuojančių popiežiaus valdžią ir atsakomybę.

Konklavo evoliucija per amžius

Svarbiausios reformos

Per istoriją konklava patyrė svarbių pokyčių:

• 1274: Grigalius X įteisino konklavą kaip privalomą procedūrą
• 1621: Grigalius XV įvedė slaptą balsavimą
• 1904: Šv. Pijus X panaikino valstybių veto teisę
• 1975: Paulius VI apribojo rinkėjų amžių iki 80 metų
• 1996: Jonas Paulius II reformavo balsavimo procedūrą
• 2007: Benediktas XVI grąžino dviejų trečdalių taisyklę
• 2013: Popiežius Pranciškus sugriežtino slaptumo reikalavimus

Modernūs pokyčiai

Nepaisant išlikusių tradicijų, konklava prisitaikė prie modernių laikų:

• Pagerintos gyvenimo sąlygos kardinolams Šv. Mortos name
• Įdiegtos modernios saugumo priemonės prieš elektroninius pasiklausymo įrenginius
• Efektyvesnės balsų skaičiavimo procedūros
• Ryškesnės dūmų signalų cheminės medžiagos
• Griežtesnės bausmės už konfidencialumo pažeidimus

Tačiau esminis principas išlieka nepakitęs: kardinolai, izoliuoti nuo išorinio pasaulio, meldžiasi ir diskutuoja, kol išrenka naują popiežių.

Išvados

Tradicijos ir modernumo balansas

Popiežiaus rinkimų procedūra yra unikalus tradicijų ir tam tikrų modernių adaptacijų derinys. Nors pagrindiniai elementai – kardinolų uždaras susirinkimas, slaptas balsavimas, dviejų trečdalių dauguma – išliko nepakitę šimtmečius, procesas pamažu prisitaikė prie šiuolaikinių poreikių, išlaikydamas esminius simbolinius elementus.

Tokia sistema atspindi pačios Katalikų Bažnyčios prigimtį – instituciją, kuri stengiasi išlaikyti tradicijas, kartu prisitaikydama prie kintančio pasaulio. Būtent šis balansas padeda išlaikyti rinkimų sistemos legitimumą ir pagarbą tiek tikinčiųjų, tiek pasaulietinės visuomenės akyse.

Proceso reikšmė Katalikų bažnyčiai ir pasauliui

Konklava yra ne tik administracinė procedūra – tai gilus dvasinis įvykis, kuriam ruošiamasi malda ir diskusijomis. Kardinolai tiki, kad būtent Šventoji Dvasia veda juos renkant naują Bažnyčios vadovą, kuris taps ne tik religiniu autoritetu 1,3 milijardo katalikų, bet ir vienu įtakingiausių moralinių balsų pasaulyje.

Popiežiaus rinkimų procesas išlieka vienu įspūdingiausių rinkimų pavyzdžių žmonijos istorijoje – senovinių tradicijų, ritualų ir dvasinės reikšmės derinys. Jis primena, kad net technologijų amžiuje kai kurios institucijos gali išlaikyti savo esminius principus, neprarasdamos aktualumo ir reikšmės globaliame pasaulyje.

Nepaisant visų detalių, procedūrų ir ceremonijų, konklava galiausiai siekia vieno tikslo – išrinkti asmenį, kuris, katalikų tikėjimu, bus šv. Petro įpėdinis ir Jėzaus Kristaus atstovas žemėje. Katalikams tai nėra vien žmogiškasis sprendimas – tai dieviškos valios apsireiškimas žmogiškų instrumentų pagalba.