Melstis už kitus verta todėl, kad meilė krikščionio gyvenime niekada nesustoja ties savimi. Kai meldiesi už kitą žmogų, tu ne tik jam linki gero — tu realiai jį patiki Dievui, kuris vienintelis pilnai pažįsta jo širdį, skausmą, poreikius ir kelią. Toks maldos būdas yra vienas gražiausių katalikiško tikėjimo vaisių: jis mus išveda iš uždarumo ir įveda į bendrystę.

Tai nereiškia, kad malda už kitus yra magiška formulė. Greičiau tai yra meilės veiksmas, kuriuo sakome: „Viešpatie, rūpinuosi šiuo žmogumi ne tik žodžiais, bet ir malda.“ Bažnyčia nuo seno moko, kad užtarimo malda yra tikra krikščioniška tarnystė, o visų pirma — dalyvavimas Kristaus meilėje, kuris pats nuolat užtaria mus Tėvui. Jei nori gilesnio tikėjimo gyvenimo, verta iš naujo atrasti šią paprastą, bet labai stiprią maldą.

Kas yra užtarimo malda?

Užtarimo malda — tai malda už kitą žmogų, šeimą, bendruomenę, ligonį, mirusįjį, vadovą, darbuotoją ar net priešą. Ji kyla iš širdies, kuri myli ir tiki, kad Dievas girdi.

Šventajame Rašte matome daug tokių pavyzdžių. Mozė meldėsi už tautą, Samuelis sakė, kad nusidėtų Viešpačiui, jei liautųsi melstis už savo žmones. Šv. Paulius nuolat prašė tikinčiųjų melstis vieni už kitus. O pats Jėzus ant kryžiaus meldėsi už kitus: „Tėve, atleisk jiems“ (Lk 23, 34).

Užtarimo maldoje tu:

  • neperimi kito žmogaus gyvenimo kontrolės;
  • neprisiimi Dievo vietos;
  • bet sąmoningai atveri tą žmogų Dievo malonei.

Tai labai svarbu. Kartais mums atrodo, kad jei negalime išspręsti artimojo problemos, esame bejėgiai. Tačiau krikščioniškoje logikoje malda niekada nėra „mažiau“ nei veiksmas. Dažnai ji yra giliausias veiksmas.

„Prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta“ (Mt 7, 7).

Už ką verta melstis?

Galima melstis už beveik viską, kas yra gera ir atitinka Dievo valią. Kartais žmonės galvoja, kad malda turi būti tik labai „dvasinė“, tačiau Bažnyčia mus moko atsivesti prieš Dievą ir kasdienybę.

Verta melstis:

  • už šeimos narius ir sutuoktinius;
  • už sergančius, pavargusius, vienišus;
  • už vaikus ir jaunimą;
  • už kunigus, vienuolius, katechetus;
  • už darbdavius, kolegas, darbo vietą;
  • už žmones, su kuriais sunku sutarti;
  • už tuos, kurie nutolo nuo tikėjimo;
  • už mirusiuosius;
  • už taiką, teisingumą ir atsivertimą.

Ypač prasminga melstis už žmones vardu. Kai ištari konkretaus žmogaus vardą, malda tampa asmeniška. Tai nebe „bendras linkėjimas“, o meilės ryšys.

Jeigu nori sustiprinti savo maldos gyvenimą, gali padėti ir rytinė ir vakarinė malda, nes ten natūraliai įterpiami prašymai už artimuosius.

Kaip melstis už kitus praktiškai?

Užtarimo malda nebūtinai turi būti ilga. Svarbiausia yra nuoširdi širdis. Štai keli paprasti būdai.

1. Trumpa tylos malda

Paminėk žmogų vardu ir tiesiog pasakyk:

  • „Viešpatie, palaimink šį žmogų.“
  • „Jėzau, pasirūpink juo.“
  • „Šventoji Dvasia, vesk ją į tiesą ir ramybę.“

Tai tinka tada, kai esi darbe, kelionėje ar net trumpai stabteli prie ryto kavos.

2. Maldos su Šventuoju Raštu

Kartais naudinga melstis remiantis Evangelija ar Psalmėmis. Pavyzdžiui:

  • už ligonį — prašyti Kristaus gailestingumo;
  • už nerimaujantį žmogų — kartoti „Viešpats yra mano ganytojas“;
  • už šeimą — melsti meilės, kantrybės, susitaikymo.

Jei nori išmokti melstis lėčiau ir giliau, labai tinka lectio divina.

3. Rožinis už kitus

Rožinis yra viena gražiausių užtarimo maldų. Gali vieną paslaptį skirti konkrečiam žmogui ar intencijai. Rožinis padeda neišsigąsti ilgesnės maldos ir išlaikyti širdį paprastą.

4. Mišių intencija

Vienas stipriausių būdų melstis už kitą yra užsakyti Šventąsias Mišias jo intencija. Tai ypač prasminga už sergančius, mirusiuosius ar svarbių gyvenimo sprendimų akivaizdoje esančius žmones. Apie tai daugiau gali padėti suprasti straipsnis kas yra Šventųjų Mišių intencija ir kodėl ji svarbi.

5. Maldos pagalba sunkiuose gyvenimo momentuose

Kai žmogus išgyvena ligą, krizę ar dvasinį nuovargį, užtarimo malda gali būti labai paprasta:

  • „Viešpatie, būk arti.“
  • „Duok jam stiprybės šiai dienai.“
  • „Išlaikyk jį savo ramybėje.“

Kartais geriau trumpa, bet ištikima malda nei gražūs, bet tušti žodžiai.

Ko vengti meldžiantis už kitus?

Užtarimo malda yra graži, bet svarbu joje likti nuolankiam.

Venk:

  • magiško mąstymo: malda nėra būdas „priversti“ Dievą;
  • kontrolės: negalime valdyti kito žmogaus valios;
  • susierzinimo: jei žmogus nesikeičia taip greitai, kaip norėtume, Dievo darbas vis tiek vyksta;
  • paviršutiniškumo: malda už kitus neturėtų tapti tik automatinis „įrašas sąraše“.

Kartais už kitą žmogų melstis sunku, ypač jei jis mus įskaudino. Tačiau būtent tada malda tampa tikra krikščioniška meilė. Ji gali būti labai paprasta: „Viešpatie, laimink jį ir atvesk į gėrį.“ Tokia malda gydo ir patį meldžiantįjį.

Jei tau sunku melstis, gali padėti ir Dvasinė komunija ar Tylos malda, nes kartais pirmiausia reikia ne daug kalbėti, o leisti Dievui veikti.

Užtarimo malda ir meilė artimui

Katalikiškoje tradicijoje malda už kitus glaudžiai susijusi su meile artimui. Negalime sakyti, kad mylime žmogų, jei apie jį prisimename tik tada, kai jam reikia pagalbos. Meldžiantis už kitus, mūsų širdis tampa platesnė.

Tai labai praktiška:

  • meldžiuosi už vaiką, kuris nerimauja;
  • už vyrą ar žmoną, kad būtų kantrūs;
  • už mamą ar tėtį, kurie pavargę;
  • už draugą, kuris tolsta nuo Dievo;
  • už kunigą, kuris tarnauja parapijoje;
  • už žmogų, kurį sunku suprasti.

Tokia malda moko pažvelgti į kitą ne kaip į problemą, o kaip į Dievo mylimą asmenį. Tai jau yra evangelinis žvilgsnis.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

Ar galiu melstis už žmogų, kuris to neprašo?
Taip. Meldžiantis už kitą nereikia jo leidimo. Tu prašai Dievo gėrio tam žmogui su pagarba jo laisvei.

Ar verta melstis už žmogų, su kuriuo nesutariu?
Taip, ypač verta. Tokia malda padeda išlaisvinti širdį iš kartėlio ir gali tapti pirmu žingsniu į susitaikymą.

Ar turiu melstis ilgai, kad malda būtų veiksminga?
Ne. Dievas girdi ir trumpą, nuoširdžią maldą. Svarbiausia yra tikėjimas ir meilė, o ne žodžių kiekis.

Ar galima melstis už save taip pat, kaip už kitus?
Taip, bet užtarimo maldoje ypač augame tada, kai išmokstame save įrašyti į platesnę meilės bendrystę: meldžiamės ne tik „už mane“, bet ir „už mus“.

Ar užtarimo malda gali padėti ir mirusiesiems?
Taip. Bažnyčia ragina melstis už mirusiuosius, nes mūsų malda jiems yra meilės ir vilties ženklas.

Išvados

Melstis už kitus verta todėl, kad taip gyvena Kristaus mokinys: ne užsidaręs savyje, bet atviras Dievui ir artimui. Užtarimo malda nėra sudėtinga, tačiau ji keičia širdį, stiprina bendrystę ir neša ramybę ten, kur vien žmogiškų jėgų nebeužtenka.

Pradėk paprastai. Ištark vardą. Padaryk kryžiaus ženklą. Paprašyk Viešpaties palaimos. Ir nepamiršk: kai meldiesi už kitą, tu niekada nesi bejėgis. Tu stovi Dievo akivaizdoje su tuo žmogumi ir dėl jo. Tai yra tikra meilė.