Lectio divina yra paprastas, bet labai gilus būdas melstis su Šventuoju Raštu: ne tik jį skaityti, bet leisti Dievo žodžiui skaityti tave. Tai nėra Biblijos studijų metodas siaurąja prasme, nors gali joms padėti. Tai maldos kelias, kuriame skaitomas tekstas tampa susitikimu su gyvuoju Kristumi.
Jei jauti, kad kartais skaitai Šventąjį Raštą ir „nieko neįvyksta“, lectio divina gali padėti. Ji moko neskubėti, klausytis, tylėti ir atsakyti Dievui iš širdies. Šis būdas ypač tinka žmogui, kuris nori melstis paprastai, bet tikrai.
Kas yra lectio divina?
Lotyniškai lectio divina reiškia „dieviškasis skaitymas“. Nuo senų laikų vienuoliai, o vėliau ir daugybė pasauliečių, taip meldėsi su Raštu: lėtai, atidžiai, su tikėjimu. Bažnyčia visada kvietė tikinčiuosius prie Biblijos, bet ne kaip prie eilinio teksto. Šventasis Raštas nėra tik informacija — tai Dievo Žodis, skirtas dialogui.
Labai svarbu suprasti: lectio divina nėra bandymas „išspausti“ jausmus ar gauti ypatingų ženklų. Tai nuolankus sėdėjimas prieš Viešpatį, tikint, kad Jis kalba. Kartais atsakymas bus aiškus ir guodžiantis, kartais — tylus, bet vistiek tikras. Dievas veikia ir tylioje šviesoje.
Jei nori pradėti nuo platesnio pagrindo, verta paskaityti ir kaip skaityti Šventąjį Raštą katalikiškai.
Keturi lectio divina žingsniai
Tradicinėje formoje lectio divina dažniausiai turi keturis žingsnius: skaitymas, apmąstymas, maldavimas ir poilsis Dievo akivaizdoje. Kai kur pridedamas ir penktas žingsnis — veiksmas, bet jis kyla iš pirmųjų keturių.
- Lectio – lėtai perskaitai pasirinktą Evangelijos ar psalmės ištrauką.
- Meditatio – sustoji ties žodžiu, sakiniu ar vaizdu, kuris paliečia širdį.
- Oratio – atsakai Dievui malda: padėka, prašymu, atgaila, pagyrimu.
- Contemplatio – tiesiog būni su Viešpačiu, be skubos ir be daug žodžių.
- Actio – leidži, kad malda virstų konkrečiu gyvenimo žingsniu.
Svarbu nepradėti nuo savęs spaudimo „teisingai atlikti visus etapus“. Tai ne egzamino schema. Tai kelias, kuriame viskas gali būti labai paprasta. Kartais vienas sakinys pakanka visai maldos valandai.
Kaip praktiškai melstis lectio divina?
Pirmiausia pasirink trumpą vietą iš Rašto. Geriausiai tinka Evangelija, psalmė arba sekmadienio skaitinys. Jei nežinai, nuo ko pradėti, naudokis sekmadienio skaitiniais ir liturginiais skaitiniais.
Tada susikurk tylą. Nebūtina turėti idealios aplinkos — pakanka kelių minučių be telefono, triukšmo ir skubėjimo. Galima pradėti kryžiaus ženklu ir trumpu prašymu:
„Viešpatie, kalbėk į mano širdį. Duok man Tavo žodį priimti su tikėjimu.“
Toliau skaičiai taip:
- Perskaityk tekstą vieną kartą.
- Perskaityk dar kartą lėčiau.
- Pastebėk žodį ar frazę, kuri sustoja tavo viduje.
- Paklausk savęs: ką šiandien Viešpats nori man pasakyti?
- Atsakyk Jam savais žodžiais.
- Pabūk tyloje.
Gali padėti trumpas sąrašas klausimų:
- Ką šis tekstas sako apie Dievą?
- Ką jis atskleidžia apie mane?
- Kurioje vietoje jaučiu paguodą, o kur — iššūkį?
- Ko Viešpats iš manęs prašo šiandien?
Kodėl lectio divina keičia širdį?
Šis maldos būdas keičia ne todėl, kad yra „ypatingas metodas“, bet todėl, kad leidžia Dievui veikti. Kai žmogus kasdien ar bent reguliariai leidžia Raštui skverbtis į širdį, pamažu atsiranda daugiau ramybės, atpažįstamas nuodėmės balsas, stiprėja pasitikėjimas Dievu.
Šventasis Raštas ne tik paguodžia. Jis ir perkeičia. Kartais Dievo žodis švelniai padrąsina, kartais ramiai pataiso, kartais parodo, kur esame pavargę, užsisklendę ar per daug kontroliuojantys gyvenimą. Bet visada jis veda į Kristų.
„Mano žodžiai yra dvasia ir gyvenimas.“ (Jn 6, 63)
Tai reiškia, kad Raštas nėra miręs tekstas. Jis yra gyvas, nes per jį kalba pats Viešpats. Todėl lectio divina yra kelias ne į „religingesnį mąstymą“, bet į gyvesnį ryšį su Kristumi.
Jei tau sunku susikaupti, verta paskaityti ir tylos malda: kodėl katalikui svarbu mokytis tylėti prieš Dievą.
Ką daryti, jei meldžiantis nieko nejaučiu?
Tai labai dažnas klausimas. Kartais žmogus tikisi šilumos, aiškumo ar stipraus įkvėpimo, o patiria tik sausumą. Tai nereiškia, kad malda „nesuveikė“. Krikščioniška malda nėra matuojama jausmais.
Štai keli patarimai:
- skaityk trumpesnę ištrauką;
- nesistenk iškart suprasti visko;
- kartok tą patį tekstą kelias dienas;
- melskis tuo pačiu metu;
- priimk tylą kaip dalį maldos, o ne kaip nesėkmę.
Jeigu po teksto kyla konkretus kvietimas atsiprašyti, susitaikyti, atleisti, apsilankyti Mišiose ar grįžti prie išpažinties, tai ir yra vaisius. Lectio divina visada turi vesti į gyvenimą. Dievo žodis nėra skirtas tik gražiai minčiai, bet širdies atsivertimui.
Kaip įtraukti lectio divina į kasdienybę?
Nereikia pradėti nuo ilgos valandos. Gali užtekti 10–15 minučių. Svarbiausia — ištikimybė.
Paprastas ritmas galėtų būti toks:
- ryte perskaityti vieną Evangelijos eilutę;
- per pietų pertrauką trumpai ją apmąstyti;
- vakare grįžti prie to paties žodžio ir padėkoti Dievui.
Kai kuriems padeda jungti lectio divina su rytine ir vakarine malda arba su sekmadienio pasirengimu. Kiti ją derina su Švč. Sakramento adoracija. Svarbiausia, kad tai būtų tikra, o ne dar viena pareiga.
Jei gyveni skubėjime, lectio divina gali tapti priešnuodžiu vidinei sumaiščiai. Ji moko klausytis ne to, kas garsiausia, bet to, kas svarbiausia.
Dažnai užduodami klausimai (DUK)
Ar lectio divina tinka tik vienuoliams?
Ne. Tai Bažnyčios dovana visiems tikintiesiems — ir kunigams, ir vienuoliams, ir pasauliečiams, ir jaunimui, ir vyresniems žmonėms.
Kokį tekstą geriausia rinktis pradžiai?
Tinka trumpa Evangelijos ištrauka, psalmė arba sekmadienio skaitinys. Pradžiai geriau trumpiau, bet lėčiau.
Kiek laiko reikia melstis?
Gali pradėti nuo 10 minučių. Svarbiau ne trukmė, o dėmesingas buvimas su Dievu.
Ar būtina visada pereiti visus keturis žingsnius?
Ne mechaniškai. Kartais sustoji ties vienu žodžiu ir tai jau tampa tikra malda.
Ar lectio divina gali pakeisti Mišias?
Ne. Ji yra labai vertinga malda, bet nepakeičia Eucharistijos ir sekmadieninių Mišių. Ji jas puikiai papildo.
Išvados
Lectio divina yra paprastas kelias į gilesnį tikėjimą: skaitai, klausaisi, atsakai ir leidiesi perkeičiamas. Tai malda, kuri ne tiek reikalauja ypatingų gebėjimų, kiek atviros širdies. Jei nori išmokti klausytis Dievo kasdienybėje, šis būdas gali tapti labai brangus.
Pradėk nuo mažo žingsnio. Atsiversk Evangeliją, perskaityk lėtai, ir nebijok tylos. Kartais būtent ten, kur nieko ypatingo nevyksta, Dievas tyliai ir ištikimai paliečia žmogaus širdį.