Novena yra devynių dienų malda, kuri padeda sąmoningai ir ištvermingai kreiptis į Dievą, prašyti malonės, dėkoti arba melstis už konkretų poreikį. Tai nėra magiška formulė ir ne „dvasinis triukas“: novena yra Bažnyčios pamėgtas būdas sustoti, susitelkti ir devynias dienas laikyti širdį atvirą Dievui.
Katalikui novena gali tapti labai paprastu, bet giliu įpročiu. Ji padeda melstis tada, kai mintys blaškosi, kai reikia vidinės tvarkos, kai tenka laukti atsakymo ar kai norisi kartu su visa Bažnyčia ruoštis šventei. Naujienų, skubėjimo ir nuovargio kupiname gyvenime novena primena: Dievas veikia ne tik akimirksniu, bet ir per ištvermę.
Kas yra novena?
Žodis novena kilęs iš lotyniško „novem“ – devyni. Tai devynias dienas trunkanti malda, dažniausiai kalbama vieną kartą per dieną, kartais su ta pačia intencija, kartais pagal tam tikrą maldų rinkinį.
Bažnyčios gyvenime novenos dažnai siejamos su:
- pasirengimu didelėms šventėms, ypač Sekminėms;
- prašymu už konkretų žmogų, ligą ar sunkumą;
- padėka Dievui už gautas malones;
- malda kartu su šventojo užtarimu.
Svarbu suprasti: novenos vertė slypi ne skaičiuje kaip tokiame, bet tikėjimo nuostatoje. Devynios dienos padeda įeiti į ritmą, sutelkti širdį ir ištikimai kartoti maldą. Tai labai artima visai katalikiškai dvasiai: ne vien jausmas, bet ir ištvermė, ne vien žodžiai, bet ir pasitikėjimas.
Iš kur kilo novenos tradicija?
Novenos šaknis matome pačiame Šventajame Rašte. Apaštalai, kartu su Marija, po Jėzaus Žengimo į dangų „vieningai ištvermingai meldėsi“ laukiant Šventosios Dvasios. Nors Evangelijoje tiesiogiai nekalbama apie „noveną“ kaip vėliau susiformavusią maldos formą, devynių dienų laukimo ir maldos dvasia aiškiai matoma.
„Jie visi vieningai ištvermingai meldėsi.“ (Apd 1, 14)
Iš šios apaštalų laikysenos augo Bažnyčios tradicija prieš svarbius įvykius melstis devynias dienas. Todėl viena gražiausių novenų yra malda prieš Sekmines, kai prašoma Šventosios Dvasios dovanų. Tai glaudžiai siejasi ir su Šventosios Dvasios dovanomis, ir su visų liturginių metų ritmu.
Vėliau paplito novenos į įvairius šventuosius, ypač ten, kur žmonės matė jų užtarimo vaisius. Bažnyčia tai supranta kaip bendrystę su šventaisiais, o ne kaip tikėjimą, kad pats kartojimas automatiškai „priverčia“ Dievą veikti. Apie šią bendrystę verta prisiminti ir iš straipsnio apie šventųjų bendravimą.
Kada melstis noveną?
Noveną galima melsti beveik visada, kai tik reikia širdies susitelkimo. Vis dėlto yra keli labai natūralūs laikai:
- prieš didžiąsias šventes;
- prieš ar po svarbaus sprendimo;
- dėl ligos, nerimo, šeimos rūpesčių;
- už artimuosius, kurie nuo tikėjimo nutolę;
- ruošiantis sakramentams ar svarbiems gyvenimo žingsniams;
- dėkojant už gautą pagalbą.
Kai kurie katalikai novenas jungia su asmenine sąžinės sąskaita, Šventojo Rašto skaitymu ar apsilankymu Mišiose. Tai labai gražu, nes novena tuomet tampa ne tik prašymu, bet ir atvirumu Dievo veikimui. Jei norite giliau suprasti maldos ir kasdienybės ryšį, pravartu paskaityti ir apie maldos gyvenimą bei Šventąsias Mišias.
Kaip melsti noveną praktiškai?
Novenos melstis paprasta. Svarbiausia – ištikimybė ir nuoširdumas. Nereikia sudėtingų taisyklių.
Paprastas būdas:
- Pasirink intenciją: už ką ar dėl ko meldiesi.
- Pasirink maldą ar tekstą: tai gali būti malda į Šventąją Dvasią, į Mariją, į šventąjį ar tiesiog tavo paties sukalbėtas kreipimasis į Dievą.
- Skirk tam pačiam laikui kiekvieną dieną.
- Melstis gali vienas, šeimoje ar bendruomenėje.
- Užbaik dėkingumu, net jei dar nematai vaisių.
Jei neturi parengtos novenos, gali melstis labai paprastai, pavyzdžiui:
- „Viešpatie Jėzau, atiduodu Tau savo rūpestį.“
- „Marija, užtark mane ir mano šeimą.“
- „Šventoji Dvasia, vesk mane tiesoje.“
- „Šventasis [vardas], melskis už mane.“
Noveną verta lydėti ir konkrečiu gyvenimo žingsniu. Jei meldiesi už taiką šeimoje, stenkitės ir pats elgtis taikiai. Jei meldiesi už darbą, nepasiduok tingumui. Jei meldiesi už atleidimą, ženk pirmą žingsnį į susitaikymą.
Kuo novena skiriasi nuo kitų maldų?
Novenos nėra „geresnės“ už kitas maldas, bet jos yra struktūruota ištvermės malda. Jos skiriasi nuo:
- trumpų kasdienių maldų, kurios dažnai kyla akimirksniu;
- rožinio, kuris yra labiau kontempliatyvi, pasikartojanti malda;
- adoracijos, kurioje tyloje būnama prieš Viešpatį;
- liturginių maldų, kurios yra visos Bažnyčios oficialus maldos būdas.
Novenos ypatybė yra laikas: devynios dienos padeda įsitvirtinti maldoje. Jos tinka žmonėms, kuriems sunku ilgai susikaupti, bet lengviau įsipareigoti kelioms aiškioms dienoms. Tuo novena gali tapti gražiu tiltu į gilesnį maldos gyvenimą.
Noveną taip pat galima sieti su konkrečia liturgine švente ar pasirengimu jai. Daug naudingų įžvalgų apie metų ritmą rasite straipsnyje kas yra liturginiai metai ir kodėl jie svarbūs katalikui.
Dažnai užduodami klausimai (DUK)
Ar novena privaloma katalikui?
Ne. Novena nėra privaloma, bet tai labai vertinga ir Bažnyčios tradicijoje gerai įsišaknijusi maldos forma.
Ar novenos metu būtina kalbėti ilgus tekstus?
Ne. Svarbiausia ne žodžių kiekis, o nuoširdumas. Kartais trumpa, nuolanki malda yra vaisingesnė už ilgą, mechaniškai kartojamą tekstą.
Ar galima melsti noveną savo žodžiais?
Taip. Galite naudoti Bažnyčios maldas arba melstis savais žodžiais, jei tai padeda jums būti tikresniam ir atviresniam Dievui.
Ar novena turi duoti greitą rezultatą?
Ne visada. Dievas atsako savo laiku ir taip, kaip yra geriausia mūsų sielai. Novena moko pasitikėti, o ne kontroliuoti.
Ar noveną galima melsti už kitą žmogų?
Taip, ir tai labai gražu. Galite melstis už artimąjį, sergantį žmogų, šeimą, darbo sunkumus ar bet kurią kitą intenciją.
Išvados
Novena yra paprasta, bet labai turtinga katalikiška maldos forma. Ji moko ištvermės, pasitikėjimo ir širdies susitelkimo. Devynios dienos gali atrodyti kaip mažai, tačiau jos dažnai tampa tikru dvasiniu posūkiu: žmogus labiau atsiveria Dievui, gilesniu būdu išgyvena viltį ir išmoksta laukti be panikos.
Jei iki šiol novena jums atrodė kaip „senoviška praktika“, verta ją išbandyti iš naujo. Gal pradėkite nuo maldos prieš Sekmines, nuo prašymo už šeimą ar nuo padėkos už jums suteiktą malonę. Kartais būtent tokia ištikima, kukli malda tampa tuo taikiniu, į kurį Dievas labai švelniai paliečia žmogaus gyvenimą.