Psalmės yra viena gražiausių ir praktiškiausių katalikiškos maldos formų: jos leidžia melstis tada, kai neturi „gražių žodžių“, kai džiaugiesi, kai bijai, kai esi pavargęs ar nusiminęs. Jose žmogus kalba Dievui visa savo širdimi, o kartu pats išmoksta melstis pagal Dievo Žodį.
Nors psalmės dažnai atrodo kaip senas ir sudėtingas Šventojo Rašto tekstas, iš tiesų jos labai artimos kasdieniam gyvenimui. Jose telpa ir dėkojimas, ir skausmas, ir pasitikėjimas, ir atgaila. Dėl to psalmės yra ne tik Biblijos knyga, bet ir gyva maldos mokykla.
Kodėl psalmės tokios svarbios katalikui
Psalmės yra Šventojo Rašto maldos knyga. Jomis meldėsi Izraelis, jas savo žemiškajame gyvenime meldė Jėzus, o Bažnyčia jas meldžia iki šiol, ypač Valandų liturgijoje. Kai meldiesi psalmėmis, tu nesugalvoji maldos vien iš savęs — leidiesi būti vedamas paties Dievo įkvėpto žodžio.
Tai svarbu dėl kelių priežasčių:
- psalmės padeda melstis net tada, kai trūksta žodžių;
- jos moko būti atviram Dievui su visomis nuotaikomis;
- jos saugo nuo paviršutiniškos maldos;
- jos jungia tave su visa Bažnyčia visame pasaulyje;
- jos padeda matyti, kad tikėjime vietos turi ir džiaugsmas, ir kančia.
Kartais žmogus mano, kad malda turi būti tik rami ir „šviesi“. Psalmės primena, kad prieš Dievą galima ateiti ir su verkimu, ir su klausimais, ir su nuovargiu. Dievas nebijoo tavo tiesos.
„Mano siela ilsisi tik Dievuje“ (Ps 62, 2)
Kaip pradėti melstis su Psalmėmis
Pradėti labai paprasta. Nereikia iš karto pasirinkti visos psalmyno knygos ar siekti tobulo metodo. Užtenka vienos psalmės per dieną ar net vienos ištraukos.
Gali rinktis taip:
- rytui tinka psalmės, kurios kalba apie pasitikėjimą ir šviesą;
- vakarui tinka atgailos, padėkos ar ramybės psalmės;
- kai esi prislėgtas, rinkis verksmo ir vilties psalmes;
- kai nori dėkoti, rinkis šlovinimo psalmes.
Prieš skaitydamas sustok trumpai tylai. Paskui lėtai perskaityk psalmę vieną kartą, o tada dar kartą — jau klausydamasis, kuris žodis ar eilutė tave paliečia. Nebūtina visko suprasti iš karto. Svarbiausia — leisti Dievo žodžiui tave pasiekti.
Gali sau užduoti tris paprastus klausimus:
- Ką ši psalmė sako apie Dievą?
- Ką ji sako apie mano širdį?
- Ką šiandien noriu Dievui atsakyti?
Praktinis būdas melstis su psalmėmis
Vienas paprastas būdas yra melstis labai trumpai, bet sąmoningai. Pavyzdžiui:
- Perskaityk psalmės pavadinimą ir numerį.
- Perskaityk ją lėtai.
- Sustok ties vienu sakiniu.
- Kartok tą sakinį tyliai, kaip maldą.
- Pabaik savo žodžiais.
Taip psalmė tampa ne vien tekstu, kurį perskaitei, bet pokalbiu su Dievu. Jei nori, gali rašytis į užrašinę vieną eilutę, kuri šiandien ypač kalba į tave. Tai padeda matyti, kaip Dievo žodis veikia laikui bėgant.
Labai gera praktika — psalmę sujungti su lectio divina metodu. Tada skaitomas tekstas tampa ne vien studija, bet malda: skaitai, apmąstai, kalbiesi, tyliai išbūni prieš Dievą.
Psalmės pagal gyvenimo būseną
Psalmės ypatingos tuo, kad jos tinka beveik kiekvienai būsenai. Štai keli pavyzdžiai, kaip jas pasirinkti:
- Kai esi išsigandęs ar neramus — ieškok pasitikėjimo psalmių, kuriose sakoma, kad Viešpats yra prieglauda ir stiprybė.
- Kai jauti kaltę — melstk atgailos psalmes, ypač tas, kurios prašo švarios širdies ir naujos pradžios.
- Kai liūdi — rinkis psalmes, kuriose žmogus šaukiasi Dievo iš gelmės.
- Kai nori dėkoti — melsk šlovinimo psalmes, kurios kviečia garbinti Viešpatį.
- Kai jaučiesi vienišas — skaityk psalmes apie Dievo artumą ir Jo ištikimybę.
Tai nereiškia, kad kiekvieną psalmę reikia rinktis tik pagal emociją. Kartais verta melstis ir tokią, kuri šiandien tau „nepatogi“. Būtent taip psalmės ugdo širdį: jos ne tik atspindi tavo būseną, bet ir ją perkeičia.
Psalmės ir liturgija: Bažnyčios malda
Jei lankaisi Mišiose, tikriausiai esi girdėjęs responsorinį psalmės skaitinį. Tai ne šiaip gražus intarpas. Psalmė liturgijoje yra Dievo žodis, į kurį tauta atsiliepia malda. Ji tarsi sujungia skaitinius ir padeda tikintiesiems ne tik klausyti, bet ir atsakyti.
Psalmės ypač gyvos ir Valandų liturgijoje, kur Bažnyčia meldžiasi rytą, dieną, vakare ir naktį. Net jei pasaulietis nesimeldžia visų valandų, labai naudinga bent kartais įsijungti į šią maldos tradiciją. Taip atrandi, kad tavo malda nėra vien privatus reikalas — ji yra Bažnyčios balsas.
Psalmės padeda ir sekmadienį, ir darbo dieną. Jos ypač pravartios tiems, kurie gyvena įtemptai, dirba tarp žmonių, o gal jaučiasi pavargę nuo nuolatinio skubėjimo. Psalmė grąžina į centrą: Dievas yra pirmas, o visa kita gauna savo vietą.
Dažnai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima melstis psalmėmis, jei nesuprantu visų žodžių?
Taip. Net jei ne viską supranti iš karto, gali melstis paprastai ir lėtai. Svarbiausia ne tobula analizė, bet atvira širdis.
Kurią psalmę verta pradėti melstis pirmiausia?
Pradėti gali nuo 23-osios psalmės, 27-osios, 51-osios arba 121-osios. Jos yra aiškios, stiprios ir labai maldingos.
Ar psalmes reikia melsti garsiai?
Ne visada. Gali melstis tyliai, kuždant ar mintyse. Svarbu dėmesys ir tikras nusiteikimas prieš Dievą.
Ar psalmės tinka vaikams ir jaunimui?
Taip, ypač trumpesnės ir lengviau suprantamos psalmės. Jas galima melstis šeimoje, prieš miegą ar sekmadienio vakare.
Ar galiu psalmę paversti sava malda?
Taip. Tai labai katalikiška praktika. Perskaityk eilutę, kuri tave palietė, ir atsakyk Dievui savais žodžiais.
Išvados
Melstis su Psalmėmis reiškia mokytis melstis kartu su visa Bažnyčia ir pačiu Šventuoju Raštu. Psalmės neprašo apsimesti stipresniu, nei esi, ir nesiūlo tuščių frazių. Jos veda į tiesą: Dievas girdi ir džiaugsmą, ir skausmą, ir tylą, ir ilgesį.
Jei nori pradėti paprastai, pasirink vieną psalmę šiai savaitei, skaityk ją kasdien ir pasilik su viena eilute. Po truputį pamatysi, kad psalmės ne tik padeda melstis, bet ir keičia širdį. O kai širdis mokosi melstis, ji mokosi ir pasitikėti.