Krikšto pažadų atnaujinimas primena paprastą, bet labai svarbią tiesą: krikštu tu jau esi Dievo vaikas, o tavo gyvenimas yra nuolatinis atsakas į tą dovaną. Tai nėra tik gražus liturginis gestas per Velyknaktį ar krikšto metines. Tai sąmoningas „taip“ Kristui iš naujo, kai tikėjimas nusilpsta, kai širdis apsunka arba kai norisi vėl susivokti, kam iš tiesų priklausai.
Krikšto pažadai nėra vien formalumas. Jie padeda atsiminti, kad krikščioniškas gyvenimas visada turi kryptį: atsisakyti blogio, tikėti Dievu ir gyventi Bažnyčioje kaip bendruomenėje. Jei esi pakrikštytas, šie pažadai tavęs nepalieka. Jie gali būti vėl ištariami, apmąstomi ir gyvenami kiekvieną dieną.
Kas yra krikšto pažadai?
Krikšto metu, arba juos atnaujinant, žmogus viešai arba asmeniškai išpažįsta tikėjimą ir atsisako blogio. Paprastai šie pažadai turi dvi dalis:
- Atsisakymas šėtono, jo darbų ir vilionių
- Tikėjimo išpažinimas į Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią
Tai nėra tik kalbos apie blogį abstrakčia prasme. Tai realus apsisprendimas nebeiti keliu, kuris griauna santykį su Dievu ir žmonėmis. Krikšto pažadai yra dvasinis orientyras: kam priklausau, kuo tikiu, kokiu keliu noriu eiti.
Bažnyčia moko, kad krikštas įspaudžia neišdildomą žymę sieloje. Dėl to krikšto pažadai nėra „vienkartinis senas įrašas“, bet gyvas pašaukimas visam gyvenimui.
Kodėl juos verta atnaujinti?
Krikšto pažadų atnaujinimas padeda grįžti prie esmės. Mes dažnai gyvename paskubomis, tarp pareigų, rūpesčių, įpročių ir išsiblaškymo. Tikėjimas tada gali tapti tarsi fonas, o ne gyvas santykis su Kristumi. Atnaujindamas krikšto pažadus, tu sustoji ir pasakai: „Viešpatie, aš vėl renkuosi Tave.“
Tai ypač verta daryti:
- per Velyknaktį, kai visa Bažnyčia švenčia Prisikėlimą;
- per krikšto metines, kaip dvasinį prisiminimą apie naują gyvenimą;
- prieš svarbų gyvenimo tarpsnį: santuoką, darbų pokyčius, išvykimą į kitą šalį, ligą;
- po dvasinio nuopuolio ar abejonių laikotarpio, kai reikia vėl tvirtai atsistoti.
Atnaujinimas nėra stebuklinga formulė. Tai veikiau sąžiningas sugrįžimas prie tiesos. Kartais žmogui reikia ne naujų žodžių, o seno, bet pamiršto „taip“.
„Kas į Kristų esate pakrikštyti, Kristų apsivilkote“ (Gal 3, 27).
Šie apaštalo Pauliaus žodžiai primena, kad krikštas nėra tik praeities įvykis. Tai tapatybė, kurioje esi kviečiamas gyventi šiandien.
Kaip praktiškai atnaujinti krikšto pažadus?
Krikšto pažadus galima atnaujinti labai paprastai. Tai gali būti daroma liturgijoje arba asmeniškai namuose. Svarbiausia yra ne forma, o vidinis tikrumas.
Pabandyk taip:
Susikurk tylos akimirką Atsistok prieš kryžių, uždek žvakę, jei nori. Įkvėpk ir nusiramink. Jei turi galimybę, padaryk tai prie šventinto vandens, kaip priminimo apie krikštą.
Prisimink savo krikštą Gal žinai savo krikšto datą, bažnyčią, krikštatėvius. Jei ne, vis tiek prisimink: esi pašauktas ne į baimę, o į malonę. Daugiau apie patį sakramentą gali rasti straipsnyje apie krikštą.
Atsisakyk blogio Galima mintyse arba garsiai tarti: „Atsisakau blogio, nuodėmės, melo, puikybės, pykčio ir visko, kas mane tolina nuo Kristaus.“
Išpažink tikėjimą Tada paprastai pasakyk: „Tikiu Dievą Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Tikiu Bažnyčią, sakramentus, amžinąjį gyvenimą.“
Užbaik malda Paprašyk malonės gyventi pagal tai, ką išpažinai. Čia labai tinka trumpa asmeninė malda: „Viešpatie, padėk man šiandien gyventi kaip Tavo vaiku.“
Jei nori gilesnio dvasinio įsišaknijimo, krikšto pažadų atnaujinimą gali sujungti su sąžinės peržvalga arba su šventąja išpažintimi. Tuomet pažadai tampa ne tik žodžiais, bet tikru atsivertimu.
Krikšto pažadai ir kasdienis gyvenimas
Krikšto pažadai yra ne tik apeiga. Jie tiesiogiai liečia kasdienybę. Atsisakyti blogio reiškia ne tik vengti akivaizdžios nuodėmės, bet ir rinktis tiesą mažuose dalykuose: darbe, šeimoje, žodžiuose, internete, piniguose, santykiuose.
Tikėti Dievu reiškia:
- nepasiduoti nevilties minčiai, kad viskas beprasmiška;
- prašyti pagalbos, kai jėgų nebelieka;
- rinktis maldą vietoje dvasinio tingumo;
- gyventi taip, kad sekmadienis ir Mišios būtų ne našta, o dovana;
- nešti savo tikėjimą į santykius su artimaisiais.
Kartais žmonės galvoja, kad krikščioniškas gyvenimas prasideda nuo didelių žygdarbių. Iš tiesų jis prasideda nuo ištikimo mažo „taip“ kiekvieną dieną. Būtent čia krikšto pažadai tampa gyvi.
Atnaujinimas per Velyknaktį ir per metus
Velyknaktis yra ypatingas metas atnaujinti krikšto pažadus, nes visa liturgija veda į naują gyvenimą Kristuje. Jei nori giliau suprasti šią šventę, verta paskaityti ir apie Velyknaktį bei Velykas. Tuomet aiškiau matosi, kad krikšto pažadai nėra atskiras ritualas, o Prisikėlimo slėpinio dalis.
Tačiau nebūtina laukti Velyknakčio. Krikšto pažadus galima atnaujinti:
- kiekvieną kartą, kai pradedi naują dieną;
- prieš priimant svarbų sprendimą;
- grįžtant po nuodėmės;
- per savo krikšto ar vardadienio maldą;
- šeimoje, kai norite kartu prisiminti tikėjimo pagrindą.
Dažnai užduodami klausimai (DUK)
Ar krikšto pažadus galiu atnaujinti vienas namuose?
Taip. Tam nereikia ypatingos ceremonijos. Svarbiausia – nuoširdumas ir tikėjimas.
Ar tai tas pats, kas krikštas?
Ne. Krikštas yra sakramentas, o pažadų atnaujinimas – sąmoningas to sakramento prisiėmimas ir prisiminimas.
Ką daryti, jei mano tikėjimas silpnas?
Tada krikšto pažadų atnaujinimas gali būti ypač vertingas. Nebūtina jaustis „stipriam“. Pakanka būti atviram Dievo malonei. Gali padėti ir straipsnis apie Dievo malonę.
Ar reikia kunigo, kad juos atnaujinčiau?
Ne visada. Kunigas reikalingas liturgijoje ar tam tikrose apeigose, bet asmeniškai pažadus gali atnaujinti pats.
Ar tai susiję su Pirmąja Komunija ar Sutvirtinimu?
Taip, nes visi šie sakramentai remiasi tuo pačiu krikšto pagrindu. Jei nori, gali pasigilinti į Sutvirtinimo sakramentą ir Katalikų Bažnyčios sakramentus.
Išvados
Krikšto pažadų atnaujinimas yra kvietimas grįžti prie savo tapatybės Kristuje. Tai paprastas, bet labai gilus būdas pasakyti, kad nenori gyventi atsitiktinai. Tu nori priklausyti Dievui, atsisakyti blogio ir rinktis gyvenimą, kuris veda į šviesą.
Jei šiuos pažadus kartais pamiršti, neskubėk savęs smerkti. Tiesiog sugrįžk. Krikščioniškas gyvenimas ir yra nuolatinis sugrįžimas prie To, kuris pirmas tave pamilo. Krikšto pažadai primena: tavo gyvenimas jau pažymėtas Dievo malone, ir kiekviena diena gali tapti nauju atsakymu į tą dovaną.