Prieš Komuniją svarbiausia ne „teisingi žodžiai“, o širdies nusiteikimas: tikėjimas, nuolankumas ir troškimas priimti patį Kristų. Po Komunijos svarbiausia — ne skubėti, o bent trumpam pasilikti tyloje su Viešpačiu, kuris atėjo į tavo gyvenimą labai arti.

Ši maldos akimirka nėra papildoma smulkmena prie Mišių. Ji padeda suvokti, kas vyksta prie altoriaus: priimame ne simbolį, bet gyvąjį Kristų. Todėl gera pasirengti Komunijai iš anksto ir po jos leisti sielai ramiai pabūti Dievo akivaizdoje. Tai ypač svarbu tiems, kurie nori ne tik „būti Mišiose“, bet iš tiesų jose dalyvauti sąmoningai, kaip rašoma straipsnyje apie sąmoningą dalyvavimą Šventosiose Mišiose.

Kodėl verta melstis prieš ir po Komunijos?

Šventoji Komunija yra susitikimas su Kristumi, todėl jai reikia vidinio pasirengimo. Bažnyčia moko, kad Eucharistija yra Kristaus tikrasis buvimas, o ne vien graži apeiga. Tai padeda suprasti ir Eucharistijos reikšmę: kai priimi Komuniją, priimi patį Viešpatį.

Maldos prieš Komuniją padeda:

  • pažadinti tikėjimą;
  • išreikšti nuolankumą;
  • paprašyti tyrumo ir atleidimo;
  • sužadinti troškimą priimti Jėzų be išsiblaškymo.

Maldos po Komunijos padeda:

  • dėkoti už gautą malonę;
  • tyliai pabūti Dievo artumoje;
  • prašyti, kad priimta Komunija keistų gyvenimą;
  • išsaugoti širdies ramybę po Mišių.

Jei nori geriau suprasti, kada ir kaip verta susilaikyti nuo maisto prieš komuniją, pravartu perskaityti ir apie Eucharistijos pasninką.

Kaip pasiruošti prieš Komuniją?

Pirmiausia — sąžiningai įvertinti savo širdį. Jei žinai apie sunkią nuodėmę, kelias pirmiausia eina per Išpažintį. Tai nereiškia baimės; tai reiškia pagarbą Kristui ir rūpestį savo siela. Apie tai plačiau kalbama straipsnyje apie Išpažinties svarbą.

Praktinis pasirengimas gali būti toks:

  • dar prieš Mišias tyliai pasakyk: „Viešpatie, ateinu pas Tave“;
  • stebėk liturgiją ir neleisk mintims išsisklaidyti;
  • kai ateina Komunijos laikas, eik ramiai, be skubos;
  • prieš priimdamas sakyk širdyje: „Viešpatie, aš nesu vertas…“ — tai ne formalumas, o tikra evangelinė laikysena.

„Viešpatie, aš nesu vertas, kad užeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano siela pasveiks.“ (plg. Mt 8, 8)

Šis tikėjimo žodis puikiai išreiškia katalikišką laikyseną prieš Komuniją: ne pasitikėjimą savimi, bet pasitikėjimą Kristumi.

Paprasta malda prieš Komuniją

Nėra vienos privalomos maldos prieš Komuniją. Gali melstis savais žodžiais. Svarbu, kad jie būtų paprasti ir nuoširdūs. Pavyzdžiui:

Viešpatie Jėzau Kristau,
ateinu prie Tavo altoriaus su troškimu Tave priimti.
Tikėjimu tikiu, kad Tu esi čia iš tikrųjų.
Nuplauk mano širdį, sustiprink mano silpnumą,
išlaisvink mane nuo išsiblaškymo ir puikybės.
Duok man priimti Tave su meile,
o ne iš įpročio. Amen.

Arba dar trumpiau:

Jėzau, pasitikiu Tavimi. Ateik į mano širdį.

Jei meldiesi su vaikais ar senyvais artimaisiais, užtenka visai trumpo pasiruošimo: vieno kryžiaus ženklo, trumpo „Jėzau, ateik“, ir tylos. Kartais būtent paprastumas būna labiausiai maldingas.

Kaip elgtis po Komunijos?

Po Komunijos labai svarbu neskubėti viduje. Kūnas gali judėti į suolą, bet siela turėtų likti prie Kristaus. Tai akimirka, kai geriausia tylėti, dėkoti ir klausytis.

Po Komunijos gali:

  • trumpai padėkoti už Dievo artumą;
  • paprašyti, kad Jėzus gyventų tavo mintyse, žodžiuose ir darbuose;
  • atiduoti Jam dienos rūpesčius;
  • melstis už artimuosius, ypač už sergančius ar toli esančius;
  • prašyti, kad Komunija taptų vaisinga tavo kasdienybėje.

Pavyzdinė malda po Komunijos:

Dėkoju Tau, Viešpatie Jėzau,
už tai, kad atėjai pas mane.
Pasilik mano širdyje, mintyse, kalboje ir darbuose.
Tegul Tavo buvimas mane ramina, stiprina ir keičia.
Saugok mane nuo nuodėmės,
padėk mylėti Tave ir žmones.
Amen.

Kartais pakanka tik tyliai kartoti: „Jėzau, pasilik su manimi.“
Tokia malda labai dera su Eucharistijos slėpiniu: tai ne kalbėjimas apie Dievą, bet buvimas su Dievu.

Ką daryti, jei negaliu priimti Komunijos?

Būna situacijų, kai dėl kokių nors priežasčių žmogus negali priimti Komunijos. Tai gali būti susiję su sakramentine būsena, sveikata ar kitomis aplinkybėmis. Tokiu atveju nereikia nusivilti ar jaustis atstumtam. Bažnyčia kviečia išlikti maldoje ir priimti dvasinę Komuniją. Ši tema plačiau paaiškinta straipsnyje Ką daryti, kai negaliu priimti Komunijos?.

Svarbu prisiminti:

  • Dievas nėra toli nuo tavęs;
  • dalyvavimas Mišiose vis tiek yra didelė malonė;
  • dvasinis troškimas priimti Kristų Jį džiugina;
  • kartais laukimas tampa gilesnio atsivertimo keliu.

Taip pat verta žinoti, kad Komunijai reikia tinkamo pasirengimo ir pagarbos visam liturginiam veiksmui, todėl naudinga nuolat grįžti prie Šventųjų Mišių dalių prasmės.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

Ar prieš Komuniją būtina kalbėti kokią nors specialią maldą?
Ne, nebūtina. Svarbiausia yra tikėjimas ir maldingumas. Gali melstis savais žodžiais arba tyliai pasiruošti širdyje.

Kiek laiko reikėtų melstis po Komunijos?
Nėra griežtos taisyklės, bet verta bent trumpai pabūti tyloje. Jei įmanoma, kelias minutes skirk dėkojimui ir vidinei ramybei.

Ar galima po Komunijos iš karto giedoti ar kalbėtis?
Liturgiškai reikia laikytis Mišių tvarkos, bet asmeniškai svarbu ne iš karto išsiblaškyti. Jei įmanoma, tylus dėkojimas labai padeda.

Ką daryti, jei per Komuniją nieko ypatingo nejaučiu?
Nereikia ieškoti jausmų. Komunijos vaisingumas priklauso nuo tikėjimo ir malonės, o ne nuo emocijų. Kartais giliausi darbai vyksta tyliai.

Ar trumpa malda „Jėzau, pasilik su manimi“ yra pakankama?
Taip, jei ji kyla iš širdies. Dievui svarbi ne žodžių gausa, o meilė ir nuoširdumas.

Išvados

Maldos prieš ir po Šventosios Komunijos padeda mums įžengti į vieną gražiausių tikėjimo slėpinių: susitikimą su gyvuoju Kristumi. Prieš Komuniją verta ruoštis tikėjimu ir nuolankumu, po Komunijos — dėkingumu ir tyla. Tai nėra sudėtinga, bet reikalauja širdies atidumo.

Jei nori labiau mylėti Eucharistiją, pradėk nuo paprastų dalykų: trumpos maldos, sąmoningo dalyvavimo Mišiose ir dėkingumo po Komunijos. Tokia ištikima, rami praktika po truputį keičia žmogų iš vidaus.