Apaštalų tikėjimo išpažinimas nėra tik trumpa formulė prieš maldą — tai glaustas visos katalikų tikėjimo esmės prisipažinimas Dievui. Juo sakome, kuo tikime: į Tėvą, Sūnų, Šventąją Dvasią, Bažnyčią, nuodėmių atleidimą, kūno prikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Tai nėra vien žodžiai lūpose; tai širdies „taip“ Dievui.
Ši malda ypač brangi tuo, kad yra paprasta, sena ir tvirta. Ji padeda tikėjimą sutelkti tada, kai protas blaškosi, o širdis pavargsta. Jei norite geriau suprasti, kuo gyvena Bažnyčia, Apaštalų tikėjimo išpažinimas yra viena geriausių pradžių. Jis glaudžiai siejasi su tuo, ką išpažįstame Krikšto metu ir ką kas savaitę atnaujiname sekmadienio Mišiose.
Kas yra Apaštalų tikėjimo išpažinimas?
Apaštalų tikėjimo išpažinimas yra viena iš pagrindinių krikščioniško tikėjimo išpažinimo formų. Jis trumpai apibendrina apaštališkąjį tikėjimą, perduotą nuo pirmųjų Bažnyčios amžių. Nors yra ir ilgesnis, Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas, ši trumpesnė forma ypač tinka kasdienei maldai, šeimos vakarui, rožiniui ar asmeninei tylai.
Tai malda, kuri padeda ne tik „prisiminti“ tikėjimo tiesas, bet ir jomis gyventi. Kai ją kalbate lėtai, galite sustoti ties kiekvienu sakiniu ir paklausti savęs: ar tikrai tuo tikiu? ar šita tiesa keičia mano gyvenimą?
Ką reiškia kiekviena šios maldos dalis?
Apaštalų tikėjimo išpažinimas nėra sausas teiginių sąrašas. Kiekviena jo eilutė kalba apie Dievo veikimą ir mūsų atsaką.
„Tikiu į Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją“
Tai reiškia, kad pasaulis nėra atsitiktinumas. Mano gyvenimas taip pat nėra beprasmis. Dievas yra Tėvas, kuris mus kuria ir palaiko.„Ir į Jėzų Kristų, Jo vienatinį Sūnų, mūsų Viešpatį“
Krikščionybės centras yra ne idėja, bet Asmuo. Jėzus nėra vien mokytojas; Jis yra Viešpats.„Kurį Šventoji Dvasia pradėjo iš Mergelės Marijos, Jis kentėjo prie Pontijaus Piloto, buvo nukryžiuotas, numarintas ir palaidotas“
Čia išpažįstame, kad Dievas įžengė į tikrą žmogaus istoriją: gimimą, kančią, mirtį. Jis nebuvo tolimas stebėtojas.„Nužengė į pragarus, trečią dieną kėlėsi iš numirusių“
Kristus nuėjo ten, kur žmogaus jėga nebegali pasiekti, ir iš ten išvedė žmogų į gyvenimą. Tai prisikėlimo viltis.„Įžengė į dangų“
Jėzus nėra dingęs iš istorijos. Jis gyvas ir esantis pas Tėvą už mus.„Sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje“
Tai nereiškia vietos kaip žmogaus soste, bet Kristaus karališką autoritetą ir užtarimą.„Iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti“
Tikėjimas primena, kad istorija turi tikslą, o mūsų gyvenimas turi atsakomybę.„Tikiu Šventąja Dvasia, šventąja visuotine Bažnyčia, šventųjų bendravimu, nuodėmių atleidimu, kūno iš numirusių prisikėlimu ir amžinuoju gyvenimu“
Čia apimama visa krikščioniška viltis: Dvasia mus gaivina, Bažnyčia mus vienija, nuodėmės atleidžiamos, kūnas prisikels, gyvenimas nesibaigia kapu.
Jei norite giliau apmąstyti, kaip tikėjimas veda per kasdienybę, verta paskaityti ir apie kas yra krikščioniška viltis.
Kada ir kaip melstis šią maldą?
Apaštalų tikėjimo išpažinimą galima melstis bet kada. Dažniausiai jis kalbamas:
- ryte, pradedant dieną;
- vakare, užbaigiant dieną;
- prieš rožinį;
- su vaikais mokantis tikėjimo pagrindų;
- per katechezę ar pasirengimą sakramentams;
- asmeniškai, kai norisi sustoti ir grįžti prie esmės.
Melstis galima lėtai, su pauzėmis. Net naudinga po kiekvieno sakinio trumpai tyliai pasakyti: „Viešpatie, stiprink mano tikėjimą.“ Tokia malda tampa ne automatizmu, o tikru susitikimu su Dievu.
Praktiškas patarimas: jei atrodo, kad tikėjimas blanksta, kalbėkite šią išpažintį garsiai. Žodžiai dažnai padeda širdžiai atsiliepti tada, kai jausmai tyli.
Kuo ši malda naudinga tikinčiajam?
Apaštalų tikėjimo išpažinimas padeda keliais labai konkrečiais būdais.
Jis sutelkia tikėjimą.
Kai galvoje daug minčių, ši malda sugrąžina į esmę.Jis saugo nuo sumaišties.
Tikėjimas nėra miglotas jausmas. Jis turi turinį ir tiesą.Jis stiprina bendrystę su Bažnyčia.
Tai ne mano vieno tikėjimas. Tai visos Bažnyčios išpažinimas.Jis moko pasitikėjimo.
Išpažindamas Dievą Tėvą, Kristaus Prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą, žmogus mokosi gyventi ne vien baime, bet viltimi.
„Širdimi tikima, kad būtų nuteisinta, o lūpomis išpažįstama, kad būtų išgelbėta“ (Rom 10, 10)
Jei norite dar plačiau suprasti Bažnyčios tikėjimo formą ir jos sakramentinį pagrindą, gali padėti ir straipsnis apie Septynis Bažnyčios sakramentus.
Kaip šią maldą paversti gyva?
Vien tik išmokti tekstą neužtenka. Kad ši išpažintis taptų gyva, verta:
- kalbėti ją lėtai, aiškiai;
- apmąstyti vieną eilutę per dieną;
- gretinti su Evangelija ir sekmadienio skaitiniais;
- mokyti vaikus paprastai, paaiškinant žodžius;
- kalbėti ją tada, kai abejonės stiprios, o širdis pavargusi.
Galite ją susieti ir su rytine bei vakarine malda, kad tikėjimo išpažinimas taptų natūralia jūsų dienos dalimi.
Dažnai užduodami klausimai (DUK)
Ar Apaštalų tikėjimo išpažinimas yra oficiali Bažnyčios malda?
Taip. Tai sena ir labai gerbiama tikėjimo išpažinimo forma, plačiai naudojama katalikų maldoje.
Ar ją galima kalbėti vietoje „Tikiu į Vieną Dievą“?
Taip, asmeninėje maldoje ar tam tikrose pamaldose šios dvi tikėjimo išpažinimo formos abi yra tinkamos, nors Mišiose dažniau kalbamas ilgesnis išpažinimas.
Kodėl ši malda svarbi vaikams?
Ji padeda vaikui suprasti, kuo tiki Bažnyčia, ir išmokti tikėjimą žodžiais, kuriuos galima kartoti ir įsiminti.
Ar verta ją kalbėti kasdien, jei jau moku kitas maldas?
Taip, nes ji primena pagrindą. Net ir brandžiam tikinčiajam kartais reikia grįžti prie esmės.
Ką daryti, jei kai kurių žodžių nesuprantu?
Pasistenkite juos išsiaiškinti. Tikėjimas auga, kai protas ir širdis mokosi drauge. Galite pradėti nuo paprasto klausimo: ką šis sakinys sako apie Dievą ir apie mane?
Išvados
Apaštalų tikėjimo išpažinimas yra trumpa, bet labai gili malda. Ji primena, kad krikščioniškas tikėjimas remiasi ne miglotu jausmu, o gyvu Dievu, kuris kuria, gelbsti, atleidžia ir žada amžiną gyvenimą. Kiekvieną kartą ją kalbėdami, mes iš naujo pasakome: „Viešpatie, aš priklausau Tau.“
Jei norite, ši malda gali tapti tvirtu jūsų dienos pagrindu — paprastu, bet labai stipriu tikėjimo aktu, kuris padeda gyventi ramiau, drąsiau ir arčiau Dievo.